Jei atidėtume akivaizdžias priežastis, tokias kaip trauma, raumenų patempimas ar hipotermija, suaugusiųjų nugaros skausmai dažniau siejami su degeneraciniais tarpslankstelinių sąnarių ir pačių slankstelių kūnų struktūros pokyčiais.
Įvairiose šalyse šis procesas vadinamas skirtingai, tačiau esmė nesikeičia: su amžiumi dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, taip pat dėl asimetrinių ar per didelių apkrovų plonėja ir storėja kremzlės, esančios tarp slankstelių ir užtikrinančios jų mobilumą. Dėl to susidaro mikrotrauma ir tarpslankstelinių sąnarių bei aplinkinių audinių uždegimas.
Uždegimą galima greitai užgesinti medikamentais, tačiau kremzlės atsinaujinimas – ilgas procesas: kremzlės susidėvi greičiau nei atsistato. Todėl kartą atsiradęs stuburo skausmas, kaip taisyklė, periodiškai atsinaujina.
Ką daryti: pasidaryti magnetinio rezonanso tomografiją ir apsilankyti pas neurologą, chiropraktikui sulaužyti kaulus, gerti tabletes ar kreiptis į alternatyvią mediciną?
Visų pirma, kreipkitės į neurologą!
Nuo to ir reikėtų pradėti, kai pirmą kartą skauda nugarą. Gydytojas turi pašalinti visas tikrai pavojingas skausmo priežastis, pavyzdžiui, kompresinį lūžį (kartais tai įvyksta nepastebimai), stuburo tuberkuliozę ar naviką.
Greičiausiai gydytojas apsiribos paprastu tyrimu ir paskirs gydymą 3-5 dienoms, o tada pateiks rekomendacijas dėl gyvenimo būdo korekcijos. Ateityje, jei skausmas kartosis, galėsite su juo susidoroti patys.
Savo iniciatyva atlikti stuburo MRT yra pinigų ir laiko švaistymas. Daugeliu atvejų tyrimo rezultatai neturės įtakos gydymo pasirinkimui, taktikai ir prognozei, taigi ir jūsų savijautai.
Būtinai reikia kreiptis į neurologą: jeigu nugaros skausmus lydi kojos, rankos silpnumas, jeigu yra kūno jautrumo problemų žemiau skaudamos vietos (tirpimas, ropojimas, dilgčiojimas) arba sutrikusios dubens organų funkcijos (šlapinimosi, erekcijos problemos). ir kt. ). Tokiais atvejais reikės atlikti išsamesnį tyrimą.
Ištverti skausmą kenkia
Skausmas sukelia raumenų spazmus, kurie padidina spaudimą stuburo nervams ir sąnario skausmo receptoriams, taip pat riboja judėjimą. Norėdami greičiau atsigauti, turite nutraukti šią grandinę.
Todėl, esant stipriam skausmui, pirmas 1-3 dienas nurodomas lovos režimas. Kiekvienas pasirenka sau padėtį, kurioje skausmas yra minimalus, tačiau dažniau padeda gulėti ant nugaros, ant kieto pagrindo su atrama po keliais ir apatine nugaros dalimi, galva ant žemos pagalvės. Kartais pasidaro lengviau vaisiaus padėtyje: ant šono, su apvalia nugara ir pagalve tarp sulenktų kelių.
Vaistai apima skausmą malšinančius ir priešuždegiminius vaistus 3-5 dienas. Paprastai po 1 injekcijos tampa daug geriau. Šiuos vaistus galite vartoti ir tabletėmis: veikimo stiprumas nepasikeis, tačiau poveikis pasireikš vėliau.
Kartu su skausmą malšinančiais vaistais nurodomi vitaminai B1, B6, B12. Jie padeda susidoroti su skausmu, uždegimu ir gerina medžiagų apykaitą nerviniame audinyje.
Neurologas arba terapeutas gali skirti raumenų relaksantų. Jie padeda atpalaiduoti stuburo raumenis, mažina spaudimą uždegimo ir skausmo šaltiniui, tačiau gali turėti rimtų šalutinių poveikių, todėl be specialisto patarimo jų geriau nevartoti.
Jei viskas bus padaryta teisingai, skausmas turėtų atslūgti per 3-5 dienas. Tolesnis nugaros likimas yra jūsų rankose. Kiek dabar pasikeis jūsų gyvenimo kokybė, priklauso ne nuo gydančio gydytojo kvalifikacijos, o nuo to, ar esate pasiruošęs tinkamai dirbti savo raumenis ir sąnarius!
Kaip priversti save judėti?
Egzistuoja natūralios atrankos sukurta taisyklė: vengti skausmo, taip apsaugoti pažeistą kūno dalį nuo sunaikinimo. Tačiau nugaros skausmas yra išimtis.
Per savaitę poilsio lovoje galite prarasti iki 20-30% raumenų jėgos, o tai žymiai sumažina galimybes visiškai pasveikti ateityje.
Kodėl treniruoti raumenis?
Pirma,stiprūs nugaros ir pilvo raumenys geba prisiimti liūto dalį krūvio, kai sugeria judesius, taip pat stabilizuoja stuburą teisingoje padėtyje – kad tarpslanksteliniai sąnariai įgautų optimalią konfigūraciją ir patirtų mažesnį nusidėvėjimą bei skausmą. Įrodyta, kad žmonės su silpnai išsivysčiusiais raumenimis dažniau kenčia nuo lėtinių nugaros skausmų.
Antra,treniruojant nugaros raumenis, padidėja slankstelių kaulų tankis. Tai puiki osteoporozės ir kompresinių lūžių profilaktika, kuri ypač aktuali vyresnėms nei 45 metų moterims. O judant susidaro sąnarių tepimas, pagerėja kraujotaka, greičiau vyksta regeneracijos procesai kremzlėje.
Trečias,tinkama fizinė veikla sustiprina raiščius, laikančius slankstelius vienas kito atžvilgiu. Tai svarbus elementas lėtinių nugaros skausmų profilaktikai žmonėms, turintiems sąnarių hipermobilumą: tiems, kurie plaštakos nykščiu gali pasiekti tos pačios plaštakos dilbio kaulus arba gali pernelyg ištiesti rankas per alkūnes ir kelius.
Todėl geriausia nugaros skausmo prevencija – judėjimas, bet teisingas judesys!
Trys fizinės terapijos taisyklės
Idealus variantas – atlikti kineziterapijos kompleksą, prižiūrint instruktoriui: kineziterapijos gydytojui, kineziterapeutui, neurologui ar chiropraktikui. Išmokę techniką, galite praktikuoti savarankiškai, be specialistų pagalbos.
Svarbu laikytis trijų taisyklių, be kurių neapsieis jokie pratimai!
- Mankšta turi tapti kasdieniu įpročiu, o ne gaisro gesinimo priemone. Lankstumui ir judesių koordinacijai rinkitės 4-5 pratimus, kuriuos kiekvieną dieną galima atlikti per 15-20 minučių po pabudimo. Remiantis statistika, dažniausiai nugaros skausmus kenčia „savaitgalio atletai" – žmonės, kurie darbo dienomis neturi laiko sportuoti, o tik savaitgaliais turi galimybę suspėti prarastą laiką.
- Antroji užsiėmimo dalis – jėgos pratimų kompleksas. Jie skirti stiprinti nugaros, pilvo, rankų, kojų raumenis ir stabilizuoti stuburą, todėl palaipsniui turėtų tapti sudėtingesni. Jei baigiate treniruotę nejausdami nuovargio, vadinasi, sugaišote laiką: nepavargę raumenys nesivysto. Jėgos treniruotės užtrunka daugiau laiko, tačiau kartu suteikia ir ilgiau išliekantį efektą. Todėl jiems užtenka 2–3 kartus per savaitę skirti 1 valandą. Jei sergate širdies ir kraujagyslių sistemos bei plaučių ligomis, svarbu, kad fizinio krūvio intensyvumą bent jau pradiniame etape kontroliuotų kineziterapijos gydytojas.
- Stuburo biomechanika yra labai sudėtinga. Todėl universalių pratimų, skirtų visų tipų skausmams ištaisyti, nėra. Geras specialistas iškart susiaurins pasirinkimą. Bet jei praktikuojatės savarankiškai, vadovaukitės savo jausmais. Treniruotės metu reikia palaipsniui didinti nugaros judesių diapazoną be skausmo. Jei to neįvyksta arba skausmas, priešingai, sustiprėja, vadinasi, darote kažką ne taip.
Apytikslį pratimų rinkinį ūmiems, poūmiams periodams ir remisijai – kai nugara praktiškai nevargina, galima atsisiųsti iš interneto.
Ar teks mesti sportą?
Kai kurias veiklos rūšis patartina pakeisti panašiomis. Pavyzdžiui, užuot bėgiojus nelygiu reljefu, geriau išbandyti bėgimo takelį, vietoj plento – dviratį treniruoklį.
Iš pradžių patartina vengti pratimų su grynu kabinimu ant strypo, keičiant juos pratimais su atrama nugarai ar kojoms. Pratimai su hanteliais ar štanga atliekami gulint ant nugaros ar pilvo, be vertikalių apkrovų.
Skausmingą priepuolį gali išprovokuoti sporto šakos, susijusios su šokinėjimu ir staigiais sukimosi judesiais: tinklinis, krepšinis, futbolas, tenisas, šokiai. Tačiau tai nereiškia, kad laikas atsisakyti mėgstamos veiklos. Kad atgautumėte formą, pirmiausia, vadovaujant gydytojui, reikės tinkamai ištreniruoti nugaros ir pilvo raumenis bei pasirinkti batus su gerais amortizatoriais. Ir žinoma, prieš bet kokią veiklą reikia tinkamai apšilti.
Daugumai ideali sporto šaka nuo nugaros skausmo yra plaukimas, taip pat vandens aerobika. Tačiau kai kuriems žmonėms, turintiems stuburo sąnarių nestabilumą, po plaukimo gali padidėti apatinės nugaros dalies skausmas. Tokiu atveju reikia pradėti nuo sausų treniruočių, siekiant sustiprinti liemens raumenis.
Pagrindinės lėtinio nugaros skausmo priežastys yra antsvoris, stresas ir prasta laikysena. Aktyvus gyvenimo būdas leidžia išspręsti visas tris problemas vienu metu.
Kaip patikrinti savo laikyseną?
Stuburas turi 4 lenkimus – 2 į priekį ir 2 atgal. Paprastai jie yra subalansuoti ir sušvelnina vertikalią apkrovą slanksteliams einant ir atliekant kitus judesius. Jei per daug klystate arba ištiesiate apatinę nugaros dalį, jūsų kūno svoris pasiskirsto neteisingai, o atskirų slankstelių apkrova tampa pernelyg didelė.
Pavyzdžiui, pakreipus galvą į priekį ir aplenkus nugarą – standartinė biuro darbuotojo laikysena – kaklo ir viršutinės krūtinės ląstos stuburo sąnarių įtampa padidėja 6 kartus.
Norėdami patikrinti savo laikyseną, atsistokite nugara į sieną. Paprastai pakaušis, pečių ašmenys, sėdmenys, žvėriena ir kulnai turi liesti sieną. Apatinės nugaros dalies srityje kumštis turi lengvai pereiti tarp sienos ir nugaros, pasuktas plokščiu.
Sėdėkite tiesiai, palaikydami apatinę nugaros dalį. Po apatine nugaros dalimi galite padėti nedidelę pagalvę arba sulankstytą megztinį. Norėdami atsikratyti įpročio sukryžiuoti kojas, pabandykite po kojomis padėti žemą taburetę arba biuro įrangos dėžę. Stenkitės dažniau keisti kūno padėtį, periodiškai vaikščiokite po biurą, ištempdami raumenis, kad sumažintumėte įtampą. Pavyzdžiui, kaip teminiuose vaizdo įrašuose internete.
Kaip nepervargti savęs?
Laikykitės saugos priemonių, jei jums reikia ką nors kur nors pasiimti.
Iš anksto apskaičiuokite savo judesius ir veiksmų tvarką. Ar galite naudoti aplinkinius objektus palaikymui? Kur reikia vežti krovinį?
Įsivaizduokite pozą: šiek tiek sulenkite kelius ir klubus, bet nesilenkite į priekį. Įtempkite pilvo raumenis, kad apsaugotumėte dubens organus. Keliant ką nors sunkaus, turi dirbti kojos, o ne nugara.
Laikykite svorį ties juosmeniu arba krūtine, o sunkioji dalis būtų nukreipta į save.
Jei reikia pasisukti, atsistokite ant kojų, bet nesilenkite į šoną ir nesukite stuburo.
Laikykite galvą tiesiai. Kai pasiimi krovinį, žiūrėk priešais save, o ne į jį.
Žinokite savo ribas! Yra didelis skirtumas tarp to, ką galite pakelti ir ką galite pakelti nesukeldami pavojaus savo sveikatai. Jei abejojate, paprašykite, kad kas nors jums padėtų.
Netraukite. . . Jei reikia per grindis perkelti sunkų daiktą, geriau jį stumti, nei vilkti už savęs.
Tolygiai paskirstykite savo svorį. Nešdami pirkinių krepšius ar bagažą stenkitės nešti vienodą svorį kiekvienoje rankoje.
Kas dar padės išgydyti nugarą?
Kineziterapija, akupunktūra (refleksologija), įvairūs masažai, manualinė terapija ir net antidepresantų vartojimas yra gana veiksmingi metodai, kuriais gydomi įvairūs lėtiniai nugaros skausmai visame pasaulyje. Jų veikimo mechanizmas paprastas: mažina raumenų įtampą, gerina kraujotaką ir medžiagų apykaitos procesus audiniuose, koreguoja judesių biomechaniką.
Šie metodai veikia specialisto rankose ir gali būti nenaudingi ir net žalingi šarlatano rankose. Todėl visada atkreipkite dėmesį į klinikos reputaciją ir gydytojo, į kurį kreipiatės, atsiliepimus.
Ir svarbiausia, kad visi šie gydymo būdai turi tik pagalbinę vertę. Svarbiausia – taisyklinga laikysena, kasdienis raumenų darbas, tinkama mityba ir kruopštus stuburo naudojimas.
Naudodamiesi paslauga galite susitarti su neurologu, fizinės terapijos gydytoju, chiropraktiku ir bet kokia medicinos paslauga. Neurologo konsultaciją internetu galite gauti naudodami mobiliąją savo miesto medicinos centrų programą.